Minde paskolino Bill Bryson "Trumpa istorija beveik apie viską". knygoje radau įdomų palyginimą (tokių knygoje gausu): '.. jei Saulės sistemą vaizduotume tokiu masteliu, kad Žemė būtų sumažnta iki žirnio dydžio skersmens, Jupiteris vis tiek turėtų būti nutolęs daugiau nei per 300 metrų, o Plutonas atsidurtų už dviejų su puse kilometro..'

pritariu autoriui, kad vadovėliuose pateikiami saulės sistemos paveiksliukai toki gražu neatspindi realių atstumų ir proporcijų (nes tai padaryti tiesiog neįmanoma) ir sudaro netinkamą jos dydžio įspūdį. aš nusprendžiau užsikurti Excel'į ir paskaičiuoti daugiau. taigi:

įsivaizduokim, kad padedam tą "žirnį" prie vartų Žalgirio stadione. Marsas yra panašus žirnis prie kitų vartų. Jupiteris - teniso kamuoliuko dydžio burbuliukas trijų futbolo aikščių atstumu. Plutonas - vieno milimetro dydžio taškelis kažkur Vilniaus geležinkelio stoty. (nenuostabu kad jis pripažintas planeta tik 1999-aisiais). Mėnulis - 1,5 mm taškelis už sprindžio. Saulė - pusės metro skermens karštas kamuolys mums už nugaros už 60 didelių žingsnių..
artimiausia Saulei žvaigždė Kentauro Proksima yra už 16 000 kilometrų kažkur netoli Sidnėjaus Autralijoje. ji kiek didesnė nei teniso kamuoliukas Jupiteris. kosmosas yra tikrai labai nyki tuštuma..

Saulės šviesa iki mūsų žirniuko keliauja 12 cm per sekundę greičiu. kaip smėliu skubantis didysis vėžlys. iki mūsų šviesa "atslenka" per kiek daugiau nei 8 minutes. šis greitis mane šiek tiek nustebino. kažkaip nuo mokyklos įsivaizdavau, kad net ir pasinkus tokį mastelį šviesa pralėktų pro "žirniuką" labai greitai. o Einšteinas tvirtino, jog niekas negali judėti greičiau :) aišku, juokauju..

dabar reikėtų įsivaizduoti, kad žirniukas-Žemė ima plėstis kaip pučiamas balionas. tuo metu taip pat proporcingai didėja ir anksčiau aprašyti atstumai.
taip Žemei padidėjus iki žmogaus ūgio, sprindžio atstumu buvęs Mėnulis jau atsidurtų priešininkų baudos aikštelėje, Marsas - netoli Baltarusijos sienos, Plutonas - futbolo kamuolio dydžio planeta Berlyne, o Kentauro Proksima - 30 metrų skermens žvaidgždė nutolusi per jau neįsivaizduojamus 6 milijonus kilometrų nuo mūsų. Saulė dabar yra Trakuose, kažkur televizijos bokšto dydžio ugnies kamuolys ir šviesa nuo jos šiuo metu lekia pro mus 160 Km/h greičiu.

iki realaus dydžio Žemei plėstis dar labai daug daug. jai padidėjus iki devynaukščio daugiabučio dydžio šviesa sklinda dvigubai greičiau nei garsas - 600 m/s greičiu. dabar jau Plutonas atsiduria Australijoje, o Saulė - nesuvokiamai toli, ką jau kalbėti apie Kentauro Proksima...

kad ir kaip smagu, nors iš dalies įsivaizduoti atstumus nuo žemės Žalgirio stadione, realaus atstumo net iki Mėnulio suvokti neįmanoma.

prieš 33 metus į atvirą kosmosą amerikiečių paleistas Voyager 2 jau nuskrido tikrai toli. padarė puikių Saulės sistemos planetų nuotraukų. tačiau iki Saulės sistemos krašto jam dar labai labai toli. nežinau kokia kryptimi jis lekia, bet norint pasiekti Kentauro Proksima tam prireiktų mažiausiai 25 000 metų. beje nelabai ką įdomaus ten rastume, o norint pasiekti sekantį objektą užtruktume dar tiek pat...

belieka pamiršti kosmoso platybes ir prisiminti kaip gera čia pas mus Žemėje! linkiu gražios ir darbingos savaitės